- palobė
- palóbė sf. (1) Slk, Ktk, Tvr, Lnt vieta prie lobo, pakalnė: Do palobėsu yra sniego, gal atsivešma vežimelį malkų ir ragutėm Lkm. Palóbėn vežimas lekia Dglš. Žali rugiai palobėj Lz. Pakalnelėj, palobelėj dobilai žydėjo Ad. Pakalnėn raitas jojo, palobelėn rankoj vedės LTR(Klt).
Dictionary of the Lithuanian Language.